text describing the image

Tipas / jungiantis urbanistinis
Būsena / pasyvus ardantis
Dydis / mikro
Problemos / emocinis nepatrauklumas, nesaugumas, ekonominis potencialas, gatvės subkultūrų integracija


*Tunelis – meno projekte tyrinėjami ir aptariami pėstiesiems skirti urbanistinės aplinkos tuneliai, t.y. požeminės pėsčiųjų perėjos, praėjimai tarp pastatų, įvažiavimai į vidinius kiemus, bromos, nedidelės tamsios ir siauros erdvės mieste.

Emocinis nepatrauklumas – gerai visiems žinoma požeminių pėsčiųjų perėjų problema, susijusi su šios erdvės netvarka, nešvara, neapšviestumu. Projekte nagrinėjami visuomenėje atsiradusių negatyvių, su požeminiais tuneliais susijusių, reikšmių kaitos būdai ir priemonės. Iš esmės, emocinis nepatrauklumas - tai šių miesto erdvių neigiamas įvaizdis, sąlygojamas miesto politinės apatijos, susiformavęs dėl erdvinės taršos, čia vykstančių negatyvių reiškinių ir nusikalstamos veiklos. Nepatrauklaus įvaizdžio problematika turėtų būti sprendžiama kuriant emocinį ir fizinį saugumą, numatant komercines prieigas, į tunelių erdves integruojant gatvės subkultūrų veiklą.

Nesaugumas – vienas iš pagrindinių veiksnių sąlygojančių visuomenėje vis didėjanti šių miesto tranzitinių koridorių emocinį nepatrauklumą. Saugumo problematika tuneliuose, kaip ir gatvės tematikoje ( žr. ciklas “Gatvė”) yra labai svarbi. Kalbant apie tunelines miesto erdves, kurios skirtos saugiam susisiekimui iškyla tam tikras paradoksas. Saugų pėsčiųjų judėjimą užtikrinančios erdvės visuomenėje traktuojamos kaip vienos iš nesaugiausių miesto viešųjų erdvių, todėl sprendžiant tunelinių erdvių problematika visų pirma reikia atkreipti dėmesį saugumo problemą.

Ekonominis potencialas – miesto viešųjų erdvių komercializacija padeda spręsti daugelį miesto erdvinės problematikos niuansų. Šiuo atveju, tunelinės tranzitinės miesto mikro erdvės atgautų prarastą visuomenės pasitikėjimą ir saugumo reikšmę. Naudojant komercinius triukus gali būti sukurta stipri visuomeninė-komercinė šių erdvių trauka. Šiandien miesto viešųjų erdvių komercializacija yra vykdoma, tačiau ne tokiu mastu kaip norėtųsi, todėl vis dar galima teigti, jog pilnai neišnaudojamas ekonominis miesto tunelių potencialas. Suvokiant tunelių ir gatvių funkcinius ir erdvinius panašumus, taip pat kuriant miesto viešųjų erdvių funkcinę įvairovę, ekonominiais sumetimais požeminėse pėsčiųjų perėjose galima ir gyvenamosios (naujo tipo architektūra), rekreacinės arba sporto funkcijų realizacija.

Gatvės subkultūrų integracija – visuomenėje negatyvią prasmę turinčios miesto viešosios erdvės yra pagrindinė gatvės subkultūrų kūrybinės raiškos vieta. Dažnai nesuvokiant sociokulturinės šiuolaikinių subkultūrų formavimosi svarbos neteisingai miesto aplinkos problematikai priskiriama ir visuomenėje neigiamai vertinama gatvės subkultūrų veikla. Norint stiprinti sociokultūrinius ryšius būtina didesnė gatvės subkultūrų integracija į miesto viešąsias erdvės. Negatyvios viešosios erdvės veikia kaip kūrybinis katalizatorius, įkvepiantis gatvės menininkus meninei veiklai, kuri tarsi veidrodis atspindi miesto gyvenime vykstančius visuomeninius reiškinius, afišuoja aktualias problemas.