qw



text describing the image

Tipas / gamtinis skiriantis
Būsena / pasyvus ardantis
Dydis / makro
Problemos / nerealizuota erdvė, prieinamumas, pereinamumas (ppp*), “besantykis”*


* PPP PRIE upės / PER upę / PAČIOJE upėje. Vieną didelę problemą galima išskaidyti į tris tarpusavyje susijusias problemas:

PRIE upės – nėra užtikrintos ir numatytos pavienės ar koncentruotos miesto gyventojų prieigos prie skirtingų upės zonų. Neišnaudojamas upės aplinkos patrauklumo potencialas kultūriniam bei socialiniam gyvenimui aktyvuoti, miesto įvaizdžiui kurti bei ekonominei plėtrai skatinti. Krantinė išbetonuota, saugantis nuo potvynių, tačiau tai padaryta tuomet, kai ji jau buvo nuvandeninta. Kietas, įrėminantis betonas iš esmės atskyrė miestą nuo upės. Dingo vizualinis ir fizinis ryšys. Kita vertus, prie Neries yra daug neišnaudotos erdvės, kuri gali būti skirta įvairiems socialiniams ir kultūriniams tikslams įgyvendinti.

PER upę – organizuojamas koncentruotas, su tranzitiniais miesto ryšiais susijęs upės, kaip destruktyvaus elemento, kirtimas. Nerealizuojamos kitos (pavienės) upės erdvės pereinamumo galimybės. Labai aktualu pačią upę padaryti gyvybingesnę. Sujungiant dvi vandens atskirtas miesto dalis tranzitiniais koridoriais, būtų sujungtos įvairios, šalia upės naujai besivystančios, funkcinės zonos. Įdomių ir urbanistiškai naudingų tranzitinių koridorių, einančių per upę, organizavimas su keliomis stotelėmis galėtų prisidėti prie upės funkcinių zonų gaivinimo.

PAČIOJE upėje – trumpai tariant, upė, kaip destruktyvi miesto erdvė, nėra išnaudojama, nes suvokiama kaip gamtinis, skiriantis miesto elementas, kuris neužstatomas (neurbanizuojamas). Neries upės, kaip miesto centro erdvinės ašies, užstatymas padėtų lengviau susikalbėti vienas nuo kito atskirtiems urbanistiniams miesto krantams. Skiriančios gamtinės erdvės urbanizavimas turėtų atsižvelgti į Neries upės gyvybingumą, jos slėnio urbanistinę ir gamtinę erdvę. Naujoji, atskirtas miesto dalis jungianti, urbanistiškai hibridinė struktūra sudarytų gamtinį-urbanistinį junginį.

* “besantykis” – upės kaip miesto erdvės ir jos realizuotojų intelektualaus santykio bei požiūrio nebuvimas. Daugelyje Europos miestų upės – istoriškai susiklosčiusios urbanistinės arterijos, kurios, net ir praradusios tiesioginę susisiekimo funkciją, neprarado visuomeninės traukos. Juk XXI amžiaus miesto gyventojui ryšys su gamta tampa ypač svarbus. Tačiau, kaip sukurti naują santykį su mažai naudota miesto erdve? Iki šiol jos teikiamais privalumais džiaugiasi vienas kitas sportuojantis miestietis ar abejotino šviežumo žuvis traukiantys žvejai. Upė teka sau, o miestas gyvena sau. Visuomenėje net nevyksta diskusijų, kas ir kaip turėtų būti daroma. Trūksta suvokimo ir susiformavusio visuomenės požiūrio, savotiškos pagarbos gamtinei miesto erdvei. Neturint glaudaus ryšio t.y. santykio su miesto viešąja erdve ji tiesiog nerealizuojama ir interpretuojama kaip natūraliai susiklostęs, destruktyvus tranzitinis koridorius.