About

Meno projektas

text describing the image

Destrukciniai plyšiai

Suvokiant žmonių erdvinį judėjimą, kaip vieną iš esminių miesto formavimosi prielaidų, ir pripažįstant šio veiksmo lemiamą prioritetą, nagrinėjami kintančios miesto struktūros tarpekliai, urbanistiniai plyšiai, kurie erdviškai ir morališkai trukdo judėti mieste. Miesto plyšiai – tai destrukciniai reiškiniai ir miesto elementai, kurie atskiria ir skaido erdvę, taip skatindami atskirtų dalių konkurenciją, bei sukeliantys komunikacijos problemas. Šie destrukciniai plyšiai veikia ir nulemia įvairiausių urbanistinių struktūrų atsiradimą, raidą, o kartais net reikšmės praradimą ir visišką sunykimą. Destrukciniams plyšiams miesto struktūroje tirti, atskleisti jų problematiką naudojamas dekonstravimo metodas. Dekonstravimas – tai paieška kitokių erdvinių prasmių, kurių galbūt nepastebi ne tik individas, bet ir patys miesto erdvių kūrėjai. Štai čia ir pasitarnauja dekonstravimo metodas, kurio pagalba ardomos, išsklaidomos įprastos stereotipinės miesto viešųjų erdvių prasmės. Dekonstrukcija suvokiama kaip antiteorija, kaip ankstesnių teorijų ardymo veiksmas. Ji nedisponuoja teorijai būdingomis aiškiomis nuostatomis ir terminais, o yra kuriama kaip metafizinio mąstymo dekonstravimo programiniai pasiūlymai. Norint suvokti destruktyvių erdvių prasmę ir problematiką reikia jas dekonstruoti, pakeičiant individo bei visuomenės pasąmonėje nusistovėjusias miesto viešųjų erdvių prasmes. Daugybę destruktyvių linijinių plyšių mes kertame kiekvieną dieną judėdami tarp miesto erdvių, tačiau jose ilgai neužsibūnam, nes svarbiausias tikslas yra saugiai pasiekti kitą urbanistinio kranto pusę. Destrukcinio plyšio erdvė nerealizuojama, nes neigiamas poveikis tiesiog neleidžia joje ilgiau užsibūti, todėl dažniausiai šios dinaminės miesto erdvės įvardijamos kaip tranzitinės ir suvokiamos dvejopai: visų pirma tai tranzitinė erdvė, nes ją kertame norėdami pasiekti kitoje pusėje esančią erdvinės struktūros dalį, antra - tai dinaminio judėjimo kupina sfera, kuri pati yra kaip destruktyvus tranzitas. Destrukciniams miesto plyšiams yra būdinga egzistencinė lūžio riba, kurioje einant iš vienos erdvės į kitą trumpai laiko prasme galima pajusti aplinkos, socialinį ir kultūrinį kontrastą. Norint geriau suvokti urbanistinį tokių destrukcinių plyšių kontekstą juos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: pirmoji grupė destrukciniai makro plyšiai - tai stambūs atskiriantys veiksniai arba reiškiniai, dažniausiai tai natūraliai susiklostę gamtiniai procesai, tokie kaip upė, ežeras, kalnas, krateris, duobė, tačiau kartais tai gali būti ir labai dideli urbanistinės infrastruktūros elementai, tokie kaip geležinkelis. Antroji grupė tai smulkūs, urbanistiniai miesto elementai - destrukciniai mikro plyšiai . Geras tokių mikro plyšių pavyzdys yra požeminės pėsčiųjų perėjos mieste, kurios dažniausia nėra malonios, kelia neigiamas asociacijas, bet veikia kaip sujungianti tranzitinė destrukcinė erdvė. Prisimenant tranzitinę destrukcinių plyšių reikšmę mieste, juos galima taip pat skirstyti į skiriančius – upė, kalnas ir pan. (natūralūs gamtiniai), gatvė, geležinkelis (infrastruktūra, transportas) ir sujungiančius – tiltai, tuneliai, požeminės pėsčiųjų perėjos (inžineriniai tranzitiniai), siauros uždaros bei atviros erdvės, aklavietės. Šie visiškai skirtingas funkcijas turintys destrukciniai elementai veikia taip pačiai, nes turi egzistencinio lužio ribą, kurią kirtus arba perėjus aiškiai atsiskiria nevienodos miesto struktūros dalys. Abiem atvejais tai ta pati negatyvi ir trumpalaikė tranzitinė erdvė. Toliau tęsiant destrukcinių miesto plyšių skirstymą galima paminėti tai, kad šie erdviniai trūkiai skiriasi savo dinamika. Kaip pavyzdys, upė, kuri suvokiama kaip teigiamas elementas mieste, bet kartu yra ir pasyvus, ardantis bei skiriantis veiksnys. Arba miesto susisiekimo infrastruktūra, kuri nuolat pulsuoja, todėl gatvė yra dinaminė skirianti erdvė. Kaip gyvenamosios mikroerdvės reprezentantas ir geopolitinės makroerdvės agentas, miestas yra pereinamoji grandis tarp skirtingų žmogaus veiklos tam tikroje erdvėje planų. Šis vaidmenų pasikeitimas drauge su komunikacinių kanalu,̨ tinklų persidengimu miestą apibūdina kaip daugiasluoksnį negatyvą, kuris keičiasi sąveikaujant vidaus erdvėms. Miestą galima apibrėžti, kaip įvairių vietų, kurias sukabina ir kartu skiria komunikaciniai kanalai, visumą, todėl šis urbanistinis junginys apibrėžiamas gyvenamosiomis vietomis, kurios apima tiek privačias, tiek viešąsias erdves. Privatumo ir viešumo vaidmenų kaita taip pat gali būti traktuojama kaip komunikacija, suporuojanti bendrijos ir individo sąveiką, kuri reikalauja tam tikro erdvumo. Individas yra nedalus, sudarydamas su savo gyvenamąja vieta sąjungą̨, kurioje jis juda siekdamas įgyvendinti savo egzistenciją. Vadinasi, žmogus yra kaip tam tikrų bendrijų bei jų erdvių mazgas. Destrukciniai miesto plyšiai meno projekte nagrinėjami per individą ir pateikiami kaip vieta, kurioje patiriama ir suvokiama egzistencija plačiąja prasme, nes čia asmuo įgyvendina ne tik savo egzistenciją.*

* Kačerauskas T. Miesto erdvės ir kultūros naratyvai , Urbanistika ir architektūra, issn­1392-1630­print­/­issn­1648-3537­online 2011­ 35(2):­ 141–146 p. doi:10.3846/tpa. 2011.16

Ciklai

text describing the image text describing the image text describing the image text describing the image text describing the image

Tyrimo objektas ir problema

Tyrimo objektas – dekonstruojamos viešosios erdvės mieste, kurios projekte įvardinamos kaip destrukciniai plyšiai ir yra susijusios su negatyviais ardomaisiais reiškiniais. Destrukcija miesto erdvėse, kaip ardantis reiškinys, nagrinėjama socialiniame kontekste nekuriant destruktyvių formų ar erdvių. Dekonstravimo metodo pagalba tyrinėjamas individo santykis su destrukcinėmis erdvėmis, kurios šiuolaikiniame sociume yra sutinkamos kaip dažnas reiškinys. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į destruktyvias viešąsias erdves mieste, nagrinėjama bendrinė destrukcijos paskirtis bei jos raiškos formos, taip pat negatyvumo poveikis individui, egzistencinės jausenos ir išgyvenimo klausimai. Dekonstruojamos viešosios erdvės kaip pagrindinis tyrimo objektas yra svarbiausios. Tyrimas apima visuomeninius, socialinius, kultūrinius aspektus, susijusius su destrukcija mieste. Vienas iš pagrindinių keliamų klausimų yra inovatyvaus dekonstruotų destruktyvių miesto erdvių poveikio individui nustatymas. Taip pat, probleminis individo santykis su destrukcinėmis erdvėmis. Pagrindinė problema nagrinėjama meno projekte yra destrukcinės miesto erdvės ir su jomis susijusių negatyvių reiškinių atsiradimas, kaita ir sąveika su miesto struktūra.

Projekto tikslas

Šiuo meno projektu siekiama atkreipti dėmesį į destruktyvias miesto erdves, kurios dažniausiai įvardinamos kaip tranzitiniai arba komunikaciniai koridoriai ir nėra išnaudojamos kaip miesto viešosios erdvės. Nagrinėjamas destrukcinis tokių miesto erdvių poveikis individui, atskleidžiami komunikacinių koridorių privalumai. Norima parodyti asmeninį individo santykį su destruktyviais reiškiniais miesto struktūroje. Siekiama įrodyti, jog erdvinė destrukcija, veikianti individą bei visuomenę, skatina keistis miesto struktūrą ir tobulėti.

Projekto uždaviniai

Dekonstravimo, kaip kūrybinio metodo pagalba siekiama ištirti individo ir destruktyvių miesto erdvių santykį. Tokios dažniausiai komunikacinę funkciją mieste atliekančios linijinės erdvės vienaip ar kitaip veikia emociškai, skatindamos elgtis destruktyviai arba priešingai pozityviai, taip kurdamos naujus žvilgsnius į atskirtas miesto dalis. Vienas iš uždavinių yra išanalizuoti destrukcines miesto erdves kaip tranzitinius koridorius, kuriuose egzistuoja kita laiko savoka, bandant sustabdyti ten veikiančias ardančias bei skiriančias jėgas. Siekiama vizualiai ir emociškai sukrėsti, šokiruoti, taip teigiama linkme keičiant visuomenės požiūrį į miesto viešąsias erdves. Miestas suvokiamas kaip vientisas elementas stebint jį iš ardančių erdvių perspektyvos.

Kiti uždaviniai:

• Apžvelgti esminius destruktyvių erdvių mieste atsiradimo, egzistavimo bei vystymosi aspektus.
• Įrodyti, jog negatyvūs destrukciniai reiškiniai turi didelį teigiamą, tačiau neišnaudotą potencialą.
• Ištirti destruktyvių miesto erdvių poveikį socialiniam-visuomeniniam individo vystymuisi .
• Išnagrinėti destrukcijos savybes, privalumus bei daromą žalą miesto struktūrai.
• Rasti su destrukcija mieste susijusios problematikos sprendimo būdus.
• Išanalizuoti pagrindines visuomenės erdvinio tobulėjimo perspektyvas.

Projekto rezultatai

Kartais rezultatai nėra aiškiai ir tiksliai apčiuopiami ar išmatuojami, tačiau tam tikrus tikslus pasiekti įmanoma. Kiekvienas individas savaip išgyvena ir interpretuoja projekto metu patirtą emocinę sumaištį. Tyrimo rezultatai bus matuojami ne kiekybiniais, o kokybiniais kriterijais. Svarbu, kad meno projekto pagalba pavyktų pasiekti norimą tikslą t.y. emociškai sukrėsti ir tuo pačiu pakeisti egzistencinį individo požiūrį į jį supančią aplinką, taip pat, nukreipti jo gyvenime susiklosčiusius ir nusistovėjusius ciklus kita linkme, kuri galbūt radikaliai pakeis gyvenseną ir suvokimą. Pasiekti rezultatai bus įvertinti, suformuluotos išvados ir pasiūlytos tolimesnės vystymo galimybės. Išvadas bus galima naudoti kitose situacijose, jas multiplikuoti, todėl projekto rezultatai bus tęstiniai.

Projekto pateikimas

Projektas yra savarankiškas ir nesusijęs su kitais panašiais projektais. Sukaupus ir interpretavus surinktą tyrimo medžiagą bus pateiktas ir pristatytas visuomenei meninėmis priemonėmis. Meno projektas bus eksponuojamas kaip fotografijų paroda, kurią papildys trumpi meniniai filmai pristatantys nagrinėjamas destruktyvias miesto erdves. Destrukciniai miesto plyšiai suskirstyti į pagrindinius penkis ciklus: upė, gatvė, tiltas, tunelis, stotis. Kiekvieną ciklą sudarys 5 didelio formato fotonuotraukos (koliažai). Parodoje eksponuojama surinkta foto bei video medžiaga, paviešinami destruktyvių erdvių stebėjimo duomenys. Ekspozicinė parodos erdvė – miestas, arba tiksliau, tos pačios nagrinėjamos destuktyvios miesto viešosios erdvės. Vizualiai dekonstruotos erdvės pristatomos žiūrovui gerai pažįstamoje kasdieninėje aplinkoje, kurioje jis gali lengviau suvokti ir interpretuoti meno projektą. Tokiu eksponavimo būdu pasiekiama didesnė meno projekto sklaida bei greitesnė visuomenės refleksija.


VDA
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Magistrantūros studijų ir doktorantūros skyrius Meno doktorantūra / dizaino kryptis

text describing the image

Meno projektas Dekonstruojami plyšiai miesto struktūroje

Data / 2011 - 2015 El. Paštas / miestoplysiai@gmail.com Meno projekto Blog'as / http://ilblog.weebly.com/blog.html Projektas svetainėje / Facebook

Meno projekto vadovas / Romualdas Kučinskas
Meno projekto tiriamosios dalies vadovas / Dr. Rasa Butvilaitė
"Dekonstruktyvistinis dizainas kaip inovacijų katalizatorius visuomenėje"
Anoniminė apklausa // užpildyti anketą >></p align="left">


Meno projekto autorius / dizaino srities meno doktorantas / Ignas Lukauskas Mob. Tel. / (+370) 623 36 020 El. Paštas / 01123581321fi@gmail.com / il@vas.lt

Meno projekto informacinis rėmėjas